eta

by etika1
Last updated 10 years ago

Discipline:
No category
Subject:
No topic

Toggle fullscreen Print glog
eta

Žmogaus pasaulyje nėra nieko kasdieniškesnio ir nieko įprastesnio už laiką. Laikas tvarko žmogaus gyvenimą nuo pradžios iki pabaigos, tarsi tai būtų realybė. Gyventi žmogui – vadinasi būti laike, o žmogui mirus – jo gyvenimo laikas sustoja. Žmogus paklūsta laikui ir yra jam visai pavaldus. Tačiau, deja laikas nepaklūsta nei žmogui, nei daiktams. Mes visi amžinybės požiūriu esam trumpaamžiai.

Žmogus ir laikas

Pagal I.Kantą erdvė ir laikas yra prigimties žmogaus sąmonės kategorijos. Ir jo nuomone netikslinga klausti kas yra laikas ir erdvė patys savaime už subjekto ribų. Laikas yra trukmė. Žmogui laikas – tai toks trukmės jutimas, suvokimas ir reglamentavimas.

Šv. Aurelijus Augustinas mano, kad laikas, kaip ir visa kita buvo sukurta Dievo, nes tol, kol Dievas nebuvo sutvėręs laiko egzistavo amžinybė, kurioje nėra nei praeities, nei ateities. Religija visada skiepijo žmonėms amžinojo gyvenimo viltį, kai nebelieka mirties , t.y. kai nugalimas laikas ir pasiekiama amžinybė.

Sezemanas teigia: "Čia laikas suvokiamas kaip visagalis ir baisus gaivalas, kuriam niekas nepajėgia priešintis, tačiau yra pripažįstamas ne tik griaunantis, naikinantis laiko poveikis, bet ir tai, kad jis gimdo nauja, nušluosto ašaras, nutido skausus, užgydo žaizdas, atgamina tai,kas dingo arba žuvo. Tačiau visos teigiamybės yra užgožiamos laiko naikintojo baisybės.

Mes ilgimės tų dienų kurios praėjo. Bet bėga laikas ir mes jo negalim sustabdyti. Mes augam, senstam, mirštam, gimstam tai toks sunkus mūsų gyvenimo laikas. Mes ilgimės savo artimųjų, kurie išvažiavo ir niekada jau nbegrįš. Tad mes suprantame, kad visi mes keičiamės ir ilgimės visko, kas mums buvo brangu.


Tags

eta

Comments

    There are no comments for this Glog.